Auginame žalumynus, mažiname atliekas
Tvarus gyvenimas – tai ne tik kaip mes auginame maistą, bet ir kaip jį naudojame ir išmetame. Virtuvė be atliekų reiškia, kad maksimaliai išnaudojame maistą ir minimaliai paliekame šiukšlėms. Mikrožalumynai, be to, kad yra maistingi ir skanūs, gali būti puikūs pagalbininkai šioje misijoje. Pažvelkime, kaip mikrožalumynų auginimas ir vartojimas gali padėti mažinti įvairias atliekas jūsų virtuvėje – nuo pakuočių atliekų iki maisto likučių.
1. Atsisakykite plastikinių pakuočių: Pagalvokite, kada paskutinį kartą pirkote žalumynus ar žoleles parduotuvėje – greičiausiai jie buvo suvynioti į plastiką arba supakuoti į plastikinius indelius. Augindami mikrožalumynus namuose, jūs visiškai atsisakote vienkartinių plastikų. Parduotuvėje pirkti salotų žalumynai ir žolelės dažniausiai supakuoti į plastiką, kuris teršia aplinką ir kaupiasi sąvartynuose. Tačiau augindami mikrožalumynus namuose, jums nereikia jokių pakuočių. Jūs nuimate tiek, kiek reikia, tiesiai iš padėklo. Šis paprastas pokytis gali kasmet sutaupyti daugybę plastikinių indelių ar maišelių, kurie patektų į jūsų namus ir atliekų srautą. Laikui bėgant tai reiškia ženklų plastiko atliekų sumažėjimą – svarbų tikslą kiekvienai virtuvei be atliekų.
2. Nuimkite tik tiek, kiek suvalgysite: Kitas mikrožalumynų privalumas – galite rinkti mažomis porcijomis, taip išvengdami dažnos problemos, kai maistas šaldytuve sugenda. Kiek kartų išmetėme pusę maišelio suglebusių salotų, nes nespėjome jų suvalgyti? Namų augintojai gali rinkti tik tiek šviežių mikrožalumynų, kiek reikia kiekvienam patiekalui, taip užtikrindami, kad niekas nesuges. Šis „rinkti po truputį“ būdas reiškia mažiau maisto atliekų dėl gedimo, kas dažnai yra pamirštama namų ūkių atliekų dalis. Iš tiesų, vienas tvaraus ūkininkavimo vadovas pažymi, kad augindami mikrožalumynus (ir kitas žoleles) namuose galite „rinkti tik tiek, kiek reikia, kai reikia – taip mažindami gedimą ir virtuvės atliekas“. Laikydami gyvus žalumynus ant palangės ar stalo, jūs išlaikote ilgesnį jų „galiojimo laiką“ nei bet kokios supakuotos salotos, nes augalai gyvi tol, kol juos valgote.
3. Kūrybiškai naudokite kiekvieną dalį: Mikrožalumynus dažniausiai valgome visus – stiebus, lapus ir viską, todėl beveik nelieka nevalgomo atliekų. O kaip su kitomis virtuvės atliekomis? Čia mikrožalumynai gali padėti netiesiogiai. Daugelis pradeda auginti mikrožalumynus kaip dalį platesnio tvaraus gyvenimo būdo, kuris dažnai apima kompostavimą. Po mikrožalumynų nuėmimo lieka šaknys ir auginimo terpė (pvz., dirvožemis ar pluošto kilimėlis). Vietoj to, kad tai išmestumėte, galite pridėti į komposto dėžę ar sliekų fermą. Laikui bėgant, šios liekanos suyra į turtingą kompostą, kuris maitina kitus jūsų augalus – tai tikras uždaras ciklas. Pavyzdžiui, jei auginate dirvožemyje, išpurtykite šaknis ir panaudotą dirvą įmeskite į komposto krūvą. Net patys atsidavę mikrožalumynų augintojai rekomenduoja kompostuoti likusias šaknis ir dirvą, kad grąžintų maistingąsias medžiagas žemei. Taip niekas iš mikrožalumynų auginimo proceso neišmetama: sėklos tampa daigais, daigai – maistu, o likučiai – derlinga žeme būsimoms kultūroms. Tai yra tvaraus sodininkavimo esmė.
4. Perdirbkite ir improvizuokite: Virtuvė be atliekų skatina medžiagų pakartotinį naudojimą, o mikrožalumynų auginimas suteikia smagių galimybių tai daryti. Jums nereikia pirkti naujų plastikinių padėklų ar vazonėlių – galite pakartotinai panaudoti įvairius indus savo mikrožalumynų sodui. Senas kepimo skardas, maisto dėžutė ar net skardinė gali tapti vazonu. Vienas kūrybingas sodininkas pasidalino „nuostabiu“ būdu auginti mikrožalumynus panaudotoje metalinėje skardinėje, užpildytoje panaudotomis kavos tirščiais ir sutrupintais kiaušinių lukštais kaip auginimo terpė. Šis būdas ne tik užaugino sveikus žalumynus, bet ir suteikė antrą gyvenimą virtuvės atliekoms (tirščiai ir lukštai). Sodininko eksperimentas parodė, kad galima visiškai pasikliauti pakartotinai panaudotomis medžiagomis mikrožalumynams auginti – tikras virtuvės be atliekų principų įgyvendinimas. Galite išbandyti panašius eksperimentus: auginkite saulėgrąžų mikrožalumynus pyrago skardoje su žeme ir suplėšytais laikraščiais arba panaudokite plastikinius indelius iš parduotuvės kaip mini šiltnamį naujiems daigams. Kiekvienas pakartotinai panaudotas daiktas reiškia vieną mažiau pagamintą naują daiktą ir vieną mažiau išmėtėtą seną daiktą.
5. Kompostavimas sveikesnei virtuvei (ir planetai): Jau minėjome mikrožalumynų likučių kompostavimą, bet kodėl čia sustoti? Virtuvė be atliekų naudoja kompostavimą kaip priemonę visoms organinėms atliekoms tvarkyti. Įtraukdami mikrožalumynus į savo gaminimą (galbūt nukirpdami ridikėlių mikrožalumynų šaknis ar išmesdami kietus sėklų lukštus), meskite šiuos likučius į komposto dėžę. Tas pats galioja ir kitoms daržovių žievelėms bei likučiams – laikui bėgant, tinkamai subalansavus, susidarys maistingas kompostas, kuris maitins jūsų kambario augalus ar kitus mikrožalumynų užaugimus. Kompostavimas neleidžia organinėms atliekoms patekti į sąvartynus (kur jos skleidžia šiltnamio efektą sukeliančias dujas – metaną) ir vietoje to grąžina maistingąsias medžiagas augalams. Jei dar nesate pradėję kompostuoti, mikrožalumynai yra puikus pradžios taškas, nes jų atliekos minimalios ir lengvai suyra. Net bute galite išbandyti mažą bokashi kibirėlį arba sliekų fermą, kad virtuvės atliekas paverstumėte trąša.
Gaminame su mikrožalumynais: nešvaistyk, norėk mažiau
Mikrožalumynų vartojimas gali įkvėpti „visas augalo“ gaminimo mąstyseną. Kadangi mikrožalumynai yra jauni augalai, juos valgome visus žalius ir dažnai be jokio pjaustymo ar lupimo. Tai aukščiausias produkto panaudojimo lygis – nieko neišmetama. Be to, mikrožalumynai gali padėti išvengti atliekų, pagerindami likučių ar atliekų skonį, kuriuos kitaip galėtumėte išmesti. Pavyzdžiui, suglebusios daržovės ar dienos senumo ryžiai gali virsti skaniu patiekalu, jei ant viršaus pabarstysite saują šviežių mikrožalumynų, suteikiančių traškumo ir maistingųjų medžiagų. Vietoj to, kad išmestumėte šiek tiek pavargusį maistą, sudėkite jį į keptuvę ar omletą ir pabaikite savo namuose užaugintais žalumynais. Mikro baziliko, kalendros ar garstyčių ryškūs skoniai gali pakelti sriubas ir troškinius, pagamintus iš to, ką turite, padėdami užtikrinti, kad jau pagamintas maistas būtų suvalgytas.
Be to, jei turite per daug mikrožalumynų derliaus (tai gera problema!), yra būdų juos išsaugoti, kad neišmesti. Galite sumalti papildomus mikrožalumynus į pesto, šaldyti kokteilių kubelius ar padažus. Pavyzdžiui, mikrožalumynų pesto (su saulėgrąžų mikrožalumynais, česnaku, riešutais ir alyvuogių aliejumi) galima užšaldyti mažose stiklainiuose – taip žalumynai išlieka ilgiau nei švieži. Taip išvengiate atliekų, nes jie nesugenda, ir turite skanų ingredientą vėlesniam naudojimui.
Praktiški patarimai mikrožalumynų auginimui be atliekų
-
Naudokite tvarias auginimo terpes: Vietoj vienkartinių durpių vazonėlių ar sintetinių kilimėlių rinkitės tvarias terpės. Kokoso plaušas ar kanapių kilimėliai yra biologiškai skaidžios alternatyvos, kurias po naudojimo galima kompostuoti. Dar geriau – auginkite tikroje žemėje ir perdirbkite ją per kompostą. Venkite durpių pagrindo dirvožemių, jei įmanoma (durpių kasimas turi didelę aplinkos kainą – apie tai plačiau kitame straipsnyje).
-
Laistykite protingai: Naudokite purškimo buteliuką mikrožalumynams drėkinti, kad išvengtumėte perlaistymo ir vandens švaistymo. Jei lieka vandens laistytuve, panaudokite jį kambario augalams, kad niekas neišmestuotų. Jei įmanoma, rinkite lietaus vandenį, kad laistytumėte augalus nemokamu šaltiniu, o ne čiaupu.
-
Planuokite laipsnišką sėją: Kad sumažintumėte tikimybę turėti per daug mikrožalumynų, kurių nesuvalgysite (ir taip išmesite), sėkite sėklas mažomis dalimis, kelių dienų intervalais. Taip derliai bus paskirstyti. Pavyzdžiui, pradėkite naują padėklą kas savaitę, o ne dešimt vienu metu, nebent esate tikri, kad tiek suvalgysite ar pasidalinsite.
-
Bendraukite su kitais virtuvės be atliekų šefais: Dažnai tvarus gyvenimas yra bendruomenės pastanga. Jei turite daržovių atliekų, kurių negalite panaudoti, gal kaimynas, turintis vištų, ar bendruomenės sodo komposto krūva jas mielai priims. Taip pat dalinkitės pertekliniais mikrožalumynais su draugais – tai padeda išvengti atliekų ir skleidžia žaliosios džiaugsmo nuotaiką.
Integruodami mikrožalumynus į visapusišką virtuvės be atliekų strategiją, sprendžiate kelias problemas vienu metu: mažinate plastiką, užkertate kelią maisto švaistymui ir puoselėjate pakartotinio naudojimo bei perdirbimo mąstyseną. Kiekviena mikrožalumynų auginimo dalis gali būti tvari – nuo perdirbtų indų naudojimo iki galutinių likučių kompostavimo. Šie mažieji žalumynai tampa kertiniu „po derliaus“ gyvenimo būdo akmeniu – kai svarbu ne tik kaip maistas užaugintas, bet ir kas vyksta virtuvėje bei atliekų dėžėje po jo nuėmimo.